- čiupterėti
- čiùpterėti, -ėja (-ia), -ėjo žr. čiuptelėti: 1. K Jis jam vėl čiùpterėjo už barzdos Sch234. 2. Užėjo į karčemą išsigert, čiupterėjo, kad jau pinigų netur BsMtI47. Lygu aš čiùpteriu į rankas, tuo pažįstu, jog mano drabužis J. Čiùpterėk už skruostų kūdikiui J. Eidamas pro šalį čiùpterėk, ar sausos avižos Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.